Kviečiu visus į mano parodą. Vyksta kairėj-dešinėj, atidarymas ketvirtadienį 6-tą valandą. Kabės iki 21 dienos.

Kviečiu visus į mano parodą. Vyksta "kairėj-dešinėj" (Latako 3) , atidarymas ketvirtadienį 12d. 6-tą valandą. Kabės iki 21 dienos.


Приглашаю всех желающих посмотреть мою выставку. Галерея "kairė-dešinė" (Latako 3), открытие в четверг 12го, в 6 часов. Выставка будет висеть до 21 го числа.


Show of my photographs starts this Thursday at 6 o'clock in gallery "kairė-dešinė" (Latako 3). It will hang there till November 21st.




Paroda apie Vilnių, taigi nemanau, kad piktnaudžiauju savo padėtim )

tumblr yra dievų dovana.
---
Šiandien - Veterans Day 2009 - 11th November

Ta proga ::gasp:: citata:

The Marines that I have seen around the world have the cleanest bodies, the filthiest minds, the highest morale and the lowest morals of any group of animals I have seen. Thank God for the United States Marine Corps.
Eleanor Roosvelt 

Ir dar viena:

Cpl. Ray Person: [in response to a child’s letter] Dear Frederick, thank you for your nice letter, but I am actually a US Marine who was born to kill, whereas clearly you seam to have mistaken me for some sort of wine sipping, communist dick suck. And although peace probably appeals to tree hugging bi-sexuals like you and your parents, I happen to be a death-dealing, blood-crazed warrior who wakes up every day just hoping for the chance to dismember my enemies and defile their civilizations. Peace sucks a hairy asshole, Freddy. War is the mother-fucking answer.

Po šimtmečio vėl buvau paskaitoje. Žiauriai patiko, net nėjau į pertrauką, o pradiskutavau su filosofijos magistrantu, kurio nė vardo nežinau. Malonūs tie kitų disciplinų žmonės, jie daug visko žino ir kitaip mąsto.

Dabar bus netikėtas minties šuolis, bet šita paskaita vienais ar kitais būdais mane privedė prie asmeninio patvirtinimo, kad mokslas gadina žmones.

Pvz. viena mergina sakė, kad niekaip neįsikerta, kodėl dažnai per žinias vaizdas visai nesusijęs su tuo, kas šnekama. Kai pagalvoji, na tikrai nesusijęs.

Taip pat buvo dalis apie pašnekovų rankas rodomas per žinias, kurias filosofijos studentai susieja su Eizenšteinu ir dėmesio išlaikymu montaže ir I fcuking did not know that. Kiek man buvo žinoma iš montažo (nu ja, esu kelis tv reportažus univerui sumontavus), tai tas rankas įkiši kai pašnekovas ima kasytis nosį, už nugaros koks diedukas ima visai įdomiai sklaidytis celofaniniais maišeliais ar pan.

Bet, praktikuodama dar vieną šuolį, noriu jums pasakyti, kad žmonės daug malonumo susigadina vien todėl, kad galvoja.

Dabar, manau, puiki proga pacituoti naują mano mėgstamiausią kūrinį:

Į esminį filosofijos klausimą lapės turi esminį atsakymą. Jo esmė ta, kad reikia užmiršti esminį klausimą. Nėra jokių filosofinių problemų, yra tik anfilada lingvistinių aklaviečių, kurios atsiranda todėl, kad kalba nesugeba nusakyti Tiesos. [Viktoras Pelevinas, „Šventoji vilkolakio knyga“]

Savaitgalis Kölne. Kai Lietuviai svečiuosna užsuka.

Köln, 2009 11 07

noriu pasiupdeitinti savo kompiuterio pelę. ką galėtumėt parekomenduoti?

reikalavimai:

* belaidė
* stacionariam kompui
* žiauriai patogi :)
* max 200lt
* daug mygtukų nereik

Tai kad nėr ką rašyt - negaliu sakyt, kad nieko nevyksta, bet nesirašo visiškai. O ir "įvykiai" daugiau tokie..hmm.. vidiniai ar kaip juos pavadint. Ir svarbos išorėje ne tiek daug teturi. Ar jie kam įdomūs, pagalvoju kartais. Yra tokia "savęs paviešinimo" teorija: atseit, tinklaraščiuose ir soc. tinkluose žmonės paviešina vis daugiau asmeninės informacijos, idant galėtų užmegzti socialinius santykius. Paviešindami savo asmeniškumus, to paties tikisi ir iš kitų. Taip ir atsiranda toks virtualus bendravimas su žmonėmis, kurių niekada gyvenime realiai nematei, bet jie apie tave (na ir kartais tu apie juos) žinai daugiau, nei tėvai, klasiokai, kolegos. Tik man vis klausimas iškyla: o kokio "stiprumo" tie santykiai? Dingo žmogus iš virtualios erdvės, pasiges jo kažkas, bet ar ilgai prisimins, minės geru žodžiu? Filosofiniai klausimai, dažniausiai retoriniai.
Tokie patys klausimai ir apie socialinį statusą visuomenėje. Na, pasieki vadybininko statusą kokioje įmonėje ir ką? Varai viršvalandžius, stresuoji nuolatos ir susergi. Ar nulaikysi savo statusą? Su skydu arba ant skydo, kaip sakydavo senovės lotynai. O kada gyventi?

O gyventi, kaip banaliai beskambėtų, reikia čia ir dabar. O ne ryt ar vakar, kažkur ten. Viskas jau atrasta, viskas jau parašyta. Skiriasi tik požiūrio taškas. Na ir dar noras būti ar turėti.

Bet grįžtam prie, vadinkim tai paprastai, vidinės emigracijos. kai savęs paviešinimas tampa nebesvarbus. Na, kam įdomu, kad foto agentūrose praeitą mėnesį uždirbau 6 baksus? Be manęs, manau, daugiau niekam. Nes jei būtų tūkstantis - tada žiūrėk, pretenduočiau į visai kitą statusą. Kita svorio kategorija, tksant.

***
Patirtis - kai vietoj klausimų kas? kur? kada? ir kodėl? į galvą ateina vienintelis klausimas: o kam? (c)

Sodyboj laikas eina atgal - kaimynas uždengė naują stogą, o dabar kariauja su milijonu tikrintojų, kurie nusprendė, jog sudarkė peizažą. Lenkai, kas šeštadienį atvežantys maisto, pakeitė automobilį - naujam mikroautobuse du šaldytuvai. 85–erių kaimynė dviračiu be stabdžių važiavo vandens į šaltinį, griuvo ir susimušė šoną. Meistras skardininkas parnešė avansą už darbą, nes dirbti negali - dabar jam periods. Ne menstruacijos.
Kai mane išmes iš visų darbų, sėdėsiu ant taburetės gatvėje ir pasakosiu istorijas. O vakarais kepsiu obuolius ant Fanklino krosnelės.

visi twitteristai turbūt šitą jau žino, for the rest of you:

http://twitter.com/Shitmydadsays

super tweetai. pavaro senukas :)

ką tik perskaičiau, kad CBS ruošiasi pagal šituos tweetus daryti sitcom'ą. Garantuoju, nieko gero nesigaus.

 

 

 

 






( ... )

Siandien centre turejau reikalu, griztu prie masinos, uzparkuotos kelkrastyje. Salia stovi simpatiska jauna moteris ir pasilenkusi ziuri i ta vieta, kur ant kapoto turi but zenkliukas (nuluptas, deja).

- Laba diena, ar turite kazkokiu klausimu?
*moteris pakelia zvilgni ir sypteli*
- O cia jusu sitas automobilis?
- Taip
- Zinote... as ji pabuciavau.
- Kodel??? - mano pirma ir nesuvaidinta reakcija. Nuzvelgiu kapota, kuris yra slapias ir purvinas. Like, wtf? Negi taip Porschai patinka? :-D
- As cia biski zinot atbula vaziavau ir pabuciavau

Ha :-) tai stai koks tas bucinys, o as jau taip idemiai i ja ziurejau, neisikirtes, ka ji cia bando padaryt. Apziurejom, man visiskai nieko, pas ja mazytis ibrezimas, lakas nusibreze. Tai palinkejom viens kitam geros dienos ir issiskirstem. Bet tai visiskai made my day - "as ji pabuciavau" :-)

Techninė praeita. Vis dėlto, buvo naujiena, kad sulaužyta _priekabos_ prijungimo rozetė yra _didelis_trūkumas_.
Bet "Tuvlitos" paslaugumas visgi patinka: dabar atsirado budintis kontrolierius, prie kurio galima privažiuoti nestojant į bendrą eilę, tvarkingai pasistatyti ir pažiūrės, ar pašalinti trūkumai.
Taigi, bendri nuostoliai - servise 215 Lt (visokie smulkūs darbeliai ir suvedimas), rozetė - 50 Lt (su prijungimu, galėčiau ir pats, bet labai norėjau kuo greičiau praeiti), apžiūra - 40 Lt + 6 Lt pakartotinė. Ir, žinoma, 100 Lt bauda už žioplumą. Hmm... Reikėtų pasitikrinti, ar tikrai snegoles auto apžiūra iki pavasario ;)

mažo žmogaus didelės problemos, bet mane labai nervuodavo, kai firefoxe atidarius naują tabą neužkraudavo houmpeidžo (turiu pasidaręs htmlą su savo linkais). nu taip labai nervuodavo. ir tik vakar nušvito padangių šviesa apie tai paguglinti. ir paguglinau. ir radau. va https://addons.mozilla.org/en-US/firefox/addon/777.

ir dar iš kompiuterinio pasaulio - kadangi susiinstaliavau win7 tai teko perinstaliuot visas programas. tai jeigu kam prireiks žinokit, kad cs3 actionsus saugo ne savo folderyje, o my documents užhaidintam application data > adobe > photoshop > settings ir visi actionai vienam faile Actions Palette.psp

Valinskienė per "Šok su manim" šoka SS-ininko ir jo kalinės "meilės" istoriją. Vis dar paistoma, kad SS uniformą sukūrė kažkuris ten žymus dizaineris. Na, o raudonasis fašistas atkniso štai ką:

http://szhaman.livejournal.com/378551.html#cutid1

Prieš tai panaši istorija buvo nutikusi su vokiečiais, kurie po Afganistaną varinėja Romelio armijos simbolika pažymėtu transportu. Bet Romelis tai bent Wehrmachtas, ir, pagaliau - patys vokiečiai, tai dar galima būtų nurašyti į "protesto" žingsnį. Bet kokio velnio lenkams (ypač) ir čekams kvailioti su SS simboliais - tai galima paaiškinti nebent silpnaprotiškumu, istorijos nesupratimu ir baisia nepagarba savo tautiečiams, išžudytiems tūkstančiais. Matyt, jie nežino kad ir tokio faktelio: po to, kai Varšuvos sukilėliams (1944) buvo sutarta taikyti karo belaisvių statusą, SS to nesilaikė iki pat sukilėlių kapituliacijos, šaudydama nutvertuosius vietoje.

Сделала майки с 3 вариантами надписи vsyako.printdirect.ru/

например:

Реглан Мужская l/s (бел/чёрн) от olgagromova
Добавь свой дизайн на Printdirect.ru

pagaliau rankytės atėjo iki praėjusio sezono vestuvinių nuotraukų sutalpinimo internetan.

taigi, rugsėjo vidurys, Andrius ir Rita.



Daugiau >>

Šiandien visą dieną pusiau klausiau BBC reportažų iš Berlyno. Ir staiga atsiminiau - taigi aš esu ėjęs per tą sieną! Mat kokiais 1988, jau rimčiau dvelktelėjus laisvėms vėjams, mūsų mokykla pakliuvo į mainų su Vokietijos (Vakarų!) vaikais programą ir aš iškeliavau į VFR. Beje, prikabino mums ir saugumietę. Nors oficialiai ją vadino kažkaip kitaip, bet niekas net neturėjo abejonių ir jos kitaip už akių nevadino. Nuostabi buvo kelionė - Hildesheimas, Harco kalnai, Hanoveris, Hamburgas, Quelle katalogai, nešiojamas magelis, guminukai ir dar daug daug niekučių. Bei pirmą kartą pamatyti (tiesa, vokiškai)... Krieg der Sterne! Ko daugiau vaikui reikia?

Bet siena... Su siena susidūriau Berlyne, kai iš Rytų keliavome į Vakarus. Atsimenu, kad ėjome per kažkokį punktą, kuris buvo tarp betono blokų, kažkoks lyg ir koridorius. Ir dar paskui teko palyginti tokius ganėtinai apšiurusius VDR pasieniečius ir pavyzdinius VFR karius (iki šiol kažkur turiu nuotrauką). Ir kažkur turėtų mėtytis pasas su DDR spaudu. Ir dar DDR ženkliukai - tas herbas su skriestuvu, mat DDR dar buvo vietos ir inteligentijai, ne tik kūjui (darbininkams) ir pjautuvui (valstiečiams). Nors Stazi ddrininkai bijojo labiau negu KGB. Kai pas mus lankėsi Rytų vokiečiai dar 1989 ankstyvą vasarą, jie baisėjosi tuo, kas čia dedasi. Nuoširdžiai. O iki sienos griūties buvo likę tiek nedaug...

P.S. Szhamanas jau cituoja Staliną dėl "Tsar'". Panašu, bus geras filmas.